Kartais net visiškai paprasti dalykai gali tapti gana įdomūs. Taip nutiko su Jurgio konstruktoriumi. Jurgis, tai toks guvus vyrukas, kuris dar ne visai šnekėti moka, bet žinią tėvams ir sesėms šiaip ne taip iškomunikuoja. Taip jau nutiko, kad iškomunikavo tinkamai, tad su Jurgio tėčiu padiskutavome sykį gerdami kavą, o tada beliko tik vykdyti. Konstruktorius inžineriniu požiūriu nebuvo sudėtingas gaminys, bet dovanoti Jurgiui krūvą dalių irgi nesinorėjo, tai prie to paties teko pagalvoti ir apie pakuotę.

Dėžutę konstruktoriui suprojektavome ankstesniųjų pagrindu (tiek obuolių sulčių, tie žiedų, tie Sip Sap sulos). Galiausiai išėjo visai dailus komplektas. Tiesa, gal ir ne amžinas, bet juk žaislai neturi būti amžini. Šis, taip pat tarnaus, tol, kol bus saugomas. Turbūt didesnis pavojus, kiek aš pamenu save, kai buvau mažas, kad tos dalys tiesiog palaipsniui išsimėtys. Spėkite, kiek detalių telpa į tokią dėžutę? 🙂