Kažkaip visai iš galvos buvo išdulkėjęs šitas įtaisas, tad ačiū mūsų draugams Indrei su Vaidu, kad priminė. Vaikystėje, pamenu, rinkdavom visokias žoleles kieme, vyniodavom tuos kiaušinius į kojines, virdavom su svogūnų lukštais, tada žinoma kuldavom ir valgydavom. Na, o jau kokią antrą dieną tempdavom tai, kas nesuvalgyta į kiemą ir ten su draugais ridendavom. Didelio alkio kaip niekas kiaušiniams tuo metu nebejausdavo, bet žaisti buvo smagu.

Modeliuojant kažkaip vis per maža ta “nuokalnė” atrodė, tai nepasikuklinęs pirmąjį lovelį padariau su 20° nuolydžiu. Ech, gerai, kiaušinis įsibėgėja, bet čia pirmoji sukilo Mūza, o tada kaip susitarus, dar ir Indrė sumaniai paklausė, ar ne per aukštas tas statinys išėjo. Turėjau nusileisti. Nepaisant prigimtinio gaivališko destruktyvumo teko pripažinti, kad sukūlus 75 % margučių pirmu ridenimu, tikslinė auditorija liks ne baisiai laiminga. Juolab, kad tuos sukultus margučius ne kam kitam, o pačiam ir teks valgyti.