Kiek pamenu, buvau žadėjęs papasakoti, ką daryti, kai reikia storą plokštę pjauti. Žodis „storas“ man nepatinka, kadangi pats savaime nėra informatyvus, tačiau stora šiuo atveju laikysime tokią plokštę, kurią lazeris pjautų labai lėtai arba pjūvio kraštai būtų negražūs (pamenate apie židinio nuotolį?).
Vienas iš būdų tokią plokštę pjauti juostiniu pjūklu. Apie tai, kas yra juostinis pjūklas labai neišsiplėsiu. Kas yra pjūklas turbūt žinote. Juostą turbūt irgi galite nesunkiai įsivaizduoti. Tai štai tokia juosta-pjūklas ir yra juostinio pjūklo esmė. Būdas geras ir laiko patikrintas, tačiau kiek senamadiškas ir nepasiduodantis automatizacijai. Tą plokštę aplink pjūklo ašmenis reikia judinti rankomis, o tai reiškia, kad pirmiausiai ant plokštės reikia užpiešti eskizą ir pjovimo linijas, na, o tada stovėti ir pjauti.
Žinoma, įgudusiose rankose toks įrankis stebūklus daro, bet šiandien mes ne apie tai. Čia trumpas video, kaip darbuojasi įgudusios rankos:
Pažangesnis būdas apdoroti plokštę yra CNC frezavimas. CNC yra trumpinys iš anglų kalbos (computer numerical control), o žmonių kalba tai reiškia, kad staklės turi x, y ir z ašimi judančias pavaras, kurios pjovimo galvą judina pjaunamo paviršiaus atžvilgiu ir tuo būdu išpjauna reikiamą gaminį. Jei dar paprasčiau: CNC supranta kompiuterių kalbą ir ką, kaip ir kur reikia pjauti sužino iš elektroninio brėžinio. Taip pat veikia ir lazerinio pjovimo staklės, tik josios judina ne patį lazerį, bet fokusuojantį lęšį su veidrodžiu.
Kas yra CNC jau aptarėme, dabar belieka išsiaiškinti, kas yra freza. Jei žinote, kas yra grąžtas, nesunku bus įsivaizduoti ir frezą. Grąžtas – tai specialios formos peilis, kuris apdirbamą medžiagą pjauna viena kryptimi/ašimi (z ašimi, t.y. gilyn). Kitaip sakant išgręžia skylę. Freza, taip pat kaip ir grąžtas – specialios formos peilis, tik galinti pjauti ne tik gilyn (skyles gręžti), bet ir į šonus.
Kiekviena medžiaga apdirbama skirtingomis frezomis, tai principe metalo freza gal ir būtų galima frezuoti (pjauti) medį, bet jei medžio freza pabandytume pjauti metalą, baigtųsi blogai.
Pagrindiniai CNC frezavimo privalumai yra tie, kad galima gaminti 3D gaminius ir vaizdus (tačiau tai reikalauja labai daug žinių ir darbo su brėžiniais) ir lyginant su lazeriu – apdirbti gerokai storesnes plokštes. Na, kad įsivaizduoti, tai lazeriu galima pjauti 10 – 15 mm, o freza galima pjauti ir 100 mm. Žinoma, toks pjovimas vyksta etapais, ne iš karto, tačiau, gylis (z ašis) mus riboja tik tiek, kiek apriboja pati freza, t.y. pjauna tiek, kiek pasiekia. Įdėjus ilgesnę frezą iš karto galime pjauti giliau.
Labai gražus video apie tai, kas yra frezavimas:
Žinoma, čia yra profesionalios 6 ašių staklės. Kažin ar daug kas turi tokią įrangą, kadangi ji reikalauja milžiniškų investicijų nekalbant jau apie tai, kad ir techninių brėžinių ruošimas yra atskiras mokslas. Kita vertus 3 ar 4 ašių CNC frezavimo staklės kainuoja panašiai kaip lazeris, gal net kiek pigesnės.
Pagrindiniai CNC frezavimo trūkumai lyginant su lazeriniu pjovimu (mano asmenine nuomone) yra:
– neįmanoma turėti tokios pat skiriamosios gebos, kaip lazeriu: kad ir kokia mažutė būtų freza, ji vis tiek yra apvali, tad idealaus 90 laipsnių kampo išpjauti negalima, pats kamputis vis tiek liks apvalus.
– CNC frezavimas yra lėtesnis procesas
– Mėgėjiškos staklės bus mažiau tikslios, kadangi freza turi suktis dideliu greičiu ir pjauna naudodama realią jėgą, t.y. fiziškai išgremždama apdirbamą medžiagą
– Frezavimo metu generuojama daug šiukšlių
Nepaisant visų trūkumų negalima lazerinių pjaustymo staklių priešpastatyti CNC frezavimo staklėms. Tai veikiau viena kitą papildančios, nei konkuruojančios technologijos. Mes su Mūza šiai dienai turime tik lazerinio pjovimo stakles, bet jei viskas klostysis gerai, kita didesnė Idėjų Kalvės investicija bus frezavimo staklės.
Tiek šiam kartui. Kaip visada, jei turite klausimų – klauskite, mielai atsakysiu.