Nojaus arka

Idėjų kalvė, kaip ir visi, turi savo draugų. Viena pirmųjų patikėjusių mumis yra kaunietė Laura. Taip nutiko, kad Laurai patiko mūsų dirbiniai, tad gavome užsakymą suruošti kelias smulkmenėles jos sūnaus krikštynoms. Bederinant detales ir smulkmenas paaiškėjo, kad sūnus vardu Nojus ir gimė tą pačią dieną kaip ir Kalvis.

Nors ir nesu religingas, net priešingai, esu ne krikščionis, tam tikros bažnytinės dogmos yra tapusios mūsų kultūros ir tapatybės dalimi. Tad galiu iš kiekvienos religijos ir filosofijos pasiimti tai, kas priimtina man.

Gal kiek ir sentimentaliai tai nuskambės, bet Nojaus arka pasirodė kaip labai vykęs sumanymas ir graži simboliška dovana. Mūza juokėsi, kad šis dirbinys bus neįkainojamas jei pabandyti suskaičiuoti valandas praleistas prie jo, tačiau ne viskas gyvenime yra perkama ir parduodama. Džiaugiuosi galėjęs Nojui padovanoti arką su palinkėjimu plaukt per gyvenimą taip, kaip plaukė ta, visai nesvarbu, kažkada realiai egzistavusi ar tik išgalvota, arka.

Šiek tiek techninių smulkmenų, mat nesusidūrę žmonės skirtumo gal ir nerastų, bet jei koks jūrininkas ar laivybos specialistas pažvelgtų, tai čia ne arka, o fregata. Tokia, kokią švedų inžinierius Chapman’as suprojektavo savo laiku į laivų statybos mokslą įnešęs daugiau inžinerinio projektavimo.

Tagged , , , , , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *